2026 m. spalio 16 d. Leipcige, ant namo Max-Planck-Straße 9, iškilmingai atidengta atminimo lenta Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui. Šiame name kompozitorius ir dailininkas gyveno 1901–1902 metais, studijuodamas kompoziciją ir muzikos teoriją Leipcigo konservatorijoje. Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos bendruomenei šis įvykis turi ypatingą reikšmę: namą, kuriame gyveno M. K. Čiurlionis, po ilgų paieškų atrado mūsų mokyklos absolventė Ieva Augaitytė. Jos pastangas lydėjo šeimos palaikymas, o atradimo istoriją visuomenei pristatė mokyklos mokytojai ir mokiniai, vykdydami edukacinę veiklą.
Daugiau kaip dešimtmetį trukusios istorijos pradžia – 2014-ieji, kai Vilniaus dailės akademijoje studijuojanti Ieva Augaitytė savo kūrybinių ieškojimų ir magistrinio darbo įkvėpėju pasirinko M. K. Čiurlionį. Jos iniciatyvas palaikė darbo vadovė prof. Eglė Ganda Bogdanienė. Domėjimasis menininko kūryba paskatino gilintis ir į jo biografiją, ieškoti autentiškų gyvenimo ženklų, padedančių geriau pažinti jo asmenybę bei kūrybinį kelią.
Sekdama M. K. Čiurlionio pėdomis, Ieva su šeima nuvyko į Leipcigą. Menininko laiškai tapo svarbiu paieškų šaltiniu – juose užfiksuotos kasdienybės detalės padėjo atkurti jo gyvenimo šiame mieste aplinkybes. Tačiau surasti namą, kuriame jis nuomojosi kambarį, nebuvo paprasta. Reikėjo tyrinėti archyvinę medžiagą, senuosius miesto planus, aiškintis adresų pasikeitimus. Po dvejų metų atkaklių paieškų pavyko nustatyti pastatą, šiandien pažymėtą atminimo lenta.
Šis atradimas tapo pagrindu tolesniam darbui. Prie Ievos ir jos šeimos iniciatyvos prisijungė pianistas, M. K. Čiurlionio proanūkis Rokas Zubovas, nuosekliai siekęs, kad ši menininko gyvenimo vieta būtų įamžinta. Bendromis daugelio žmonių ir institucijų pastangomis sumanymas virto tikrove – Leipcigo kultūrinės atminties žemėlapyje atsirado dar vienas Lietuvos kūrėjo vardą liudijantis ženklas.
Svarbi šios istorijos dalis – Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos bendruomenės veikla. Mokytoja Jelena Augaitienė, Ievos mama, kartu su fortepijono skyriaus mokytojais ir mokiniais buvo tarp pirmųjų, pristačiusių paieškų istoriją visuomenei. 2014–2015 metais M. K. Čiurlionio namuose Vilniuje ir Vytauto Kasiulio dailės muziejuje vyko koncertai „Čiurlionis Leipcige“. Pasakojimus apie kompozitoriaus gyvenimą ir studijas mokiniai iliustravo atliekamais kūriniais, suteikdami klausytojams galimybę istorinius faktus susieti su gyvai skambančia muzika.
Ši veikla išaugo į M. K. Čiurlionio namų ir Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos tęstinį edukacinį projektą „Čiurlionis ir Leipcigas“, vykdytą 2019–2020 metais. 2019-aisiais surengtos penkios paskaitos-koncertai: mūsų mokykloje, Raseinių meno mokykloje, Ariogaloje, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje Kaune ir M. K. Čiurlionio namuose Vilniuje.
Mokiniams dalyvavimas šiame projekte suteikė galimybę patirti, kaip muzikos mokymasis siejasi su kultūros istorijos pažinimu. Atlikdami M. K. Čiurlionio kūrinius, gilindamiesi į jo laiškus ir studijų aplinkybes, jaunieji pianistai tapo jo kūrybinio palikimo skleidėjais. Mokyklos bendruomenės veikla padėjo atradimui pasiekti klausytojus ir sutelkė dėmesį istorijai, kurios įamžinimui prireikė daugiau kaip dešimtmečio.
Leipcigas, glaudžiai susijęs su Johanno Sebastiano Bacho, Felixo Mendelssohno Bartholdy, Roberto Schumanno ir Edvardo Griego vardais, šiandien ryškiau liudija ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gyvenimo pėdsaką. Atminimo lenta primena svarbų jo muzikinės brandos laikotarpį ir Lietuvos kultūros vietą Europos muzikos istorijoje.
Didžiuojamės mokyklos absolvente Ieva Augaityte, kurios smalsumas, kūrybinė iniciatyva ir atkaklus tiriamasis darbas padėjo atrasti šią istorinę vietą. Nuoširdžiai dėkojame mokytojai Jelenai Augaitienei ir visai šeimai, Rokui Zubovui, projekte dalyvavusiems mokytojams bei mokiniams ir visiems, prisidėjusiems prie M. K. Čiurlionio atminimo įamžinimo Leipcige.
Ši istorija liudija, kad mokykloje puoselėjamas ryšys su menu gali tęstis gerokai už jos ribų: išaugti į savarankiškus tyrinėjimus, telkti bendruomenę ir palikti ilgalaikį ženklą kultūros istorijoje.
