Paskutiniąją, dar nerudenišką spalio dieną, choras VIVA VOCE pagaliau pakilo išsvajotosios Sicilijos link. Tai buvo antrasis, šįkart laimingas bandymas, mat, pirmajam visus kelius užvėrė bejausmė pandemija…
Galutinio tikslo – saulėtosios Sicilijos – kelias valandas teko palaukti nemažiau saulėtos Turkijos Stambulo oro uoste, dar vadinamu miestu mieste. Regis, jog šis statinys be pradžios ir pabaigos. Įspūdinga!
Ir pagaliau leidžiamės Catania – Katanijoje. Aplinkui vien jūra ir kalnai, o išėjus iš oro uosto padvelkia gerokai šiltesnis nei Vilniaus vėjelis. Gi dar šiltesnis pasisveikinimas su pasitinkančia, gerai pažįstamų festivalio rengėjų komanda. Tai jau trečiasis chorų festivalis – Malta, Barselona ir Katanija, kai mes bendraujame.
Apsigyvenome Letojanni kurortinio miestelio kalnų viešbučio padebesyse. Norint patekti į kambarį reikėjo ilgokai kilti liftu, vėliau dar ilgu funikulieriumi. Matant iš aukštai jūros ir kalnų spalvyną, miesto stogų, gatvelių grožį, žodžiais sunku nusakyti. O apie pasaulyje garsią siciliečių virtuvę nepasakosime: galima tik patiems ragauti, valgyti, ragauti, valgyti ir visa tai kartoti, kartoti. Ypač kai viešbučio restoranas didžiąją paros dalį pilnai tavo paslaugoms…
Festivalyje dalyvavo 15 chorų iš 9 šalių: Italijos, Ispanijos, Bulgarijos, Rumunijos, Lenkijos, Vengrijos, Čekijos, Didžiosios Britanijos ir Lietuvos. Moksleiviško amžiaus chorų dalyvavo berniukų choras iš Lenkijos ir mūsų VIVA VOCE. Kiti chorai viršijo, net gerokai viršijo moksleivišką amžių. Tačiau, kas chore dainuoja – tas visad jaunas!
Trys vakarai – trys koncertai. Toks festivalio rengėjų tobulai “nušlifuotas” formatas, puikiai tiko ir chorams. Pirmąjį vakarą chorai, paskirstyti į dvi dalis, vyko koncertuoti į du atskirus miestus. Antrąjį vakarą į kitus. Visi dalyviai buvo pristatomi “nuo viešbučio durų – iki durų”. Turėjome progą grožėtis kelione, senųjų istorinių miestų grožybėmis. Mūsų chorui teko pasirodyti Taorminoje Cattedrale di San Nicolo di Bari, bei Mesinoje Basilica Cattedrale.
Trečiasis, baigiamasis festivalio koncertas vyko nuostabioje Basillica Collegiata di San Sebastiano Acireale mieste. Dalyvavo visi 15 festivalio chorų, dainuodami sutrumpintas programas. VIVA VOCE dainavo… 14-tosios, mat pagal tradiciją koncertą baigia festivalio šeimininkai. Koncerto pabaigoje tradiciškai skamba G.Verdi “Va pensiero” iš operos “Nabuco”.
Nepaisant plačios festivalio muzikinės programos, choras turėjo dvi nepamirštamas ekskursijas. Pirmąjį pusdienį praleidome pradžioje autobusu važiavę siaurais serpantinais, o vėliau kopę pėsčiomis į aukščiausią veikiantį Europoje Etnos ugnikalnį – iki 1900 metrų aukščio. Aplinkui sustingusi lava ir vien juoda juoda spalva. Jei ne palei pat galvas besisukiojantys, nosis kutenantys debesys, rodėsi, kad pasaulis vien juodos spalvos. Bet tai netemdė mūsų geros nuotaikos, nes tądien Etnos ugnikalnis ramiai ilsėjosi…
Antrasis pusdienis buvo skirtas vienam gražiausių Sicilijos miestų Taorminai. Siauros gatvelės, vaizdai į Etną, garsusis graikų amfiteatras, iš visur sklindantys kepamų skanėstų kvapai, garsi miestelėnų bendravimo kalba tarsi nukėlė mus daugelį metų atgal į senąją salos istoriją. Iš namų balkonėlių svyrantys vijoklių žiedai priminė gėlininkų varžytuves “Kieno balkonėlis mieste gražiausias”. Visa tai priminė kiek kitą, gal pasakų pasaulį…
Kas liko choro vadovų ir dainininkių atmintyje po šio festivalio? Nuostabi Sicilija, jos nuoširdūs, atviri žmonės. Galingi publikos aplodismentai po kiekvieno padainuoto kūrinio. Gausūs kvietimai atvykti koncertuoti į festivalyje dalyvavusiųjų chorų šalis, kvietimas vėl dainuoti Sicilijoje. Džiugino dalyvavusių chorų noras aplankyti Lietuvą – aukštos chorinės kultūros kraštą, kurį daugeliui atvėrė choras VIVA VOCE.
A presto Italia, a presto bellissima Sicilia!!!