(1929-2013)
Jis buvo mūsų ypatingasis smuiko mokytojas, neeilinė, daugiabriaunė asmenybė, aukščiausio lygio savo srities profesionalas, išsilavinęs, intelektualus žmogus.
Kazys Kristapavičius, savo mokinių vadinamas tiesiog „ Kristumi“, gimė 1928m. lapkričio 23d. Konstancijos ir Kazio Kristapavičių šeimoje. Apie savo tėvus mokytojas kalbėjo su didžiausia pagarba ir dėkingumu už viską: kad pagimdė, kad rūpinosi, kad išleido į mokslus. Jo požiūris – tai „ tos kartos“ pozicija, kai pagarba tėvams, žmogaus amžiui, kuklumo jausmas, sąžiningumas buvo esminės vertybės.
Sutiktuosius jis žavėjo inteligencija bendraujant, aistra dirbant, buvo sąžiningas ir bekompromisinis.
Kazio Kristapavičiaus asmenybė darė įspūdį ir jo mokiniams, ir kolegoms: jis mintinai cituodavo lotyniškai ir senovės graikų kalba, mokėjo 5 užsienio kalbas, dar jaunystėje įgijo praktiškesnę – bitininko specialybę, 4 metus studijavo Vilniaus dailės mokykloje tapybą, piešimą, skulptūrą. Yra sukūręs Lietuvos- Baltarusijos pilių ciklą senovine vokiečių (tušas-akvarelė) technika.
Jaunystėje, dar gyvendamas Panevėžyje, 4 metus lankė dramos studiją pas maestro Juozą Miltinį. Jaunajam aktoriui sekėsi puikiai- jam suteikta 1 aktoriaus kategorija, buvo temperamentingas, perspektyvus. Taigi, turėjo rinktis tarp aktorystės ir smuiko…
Ir štai atvyksta į Vilnių, įstoja į Konservatoriją ir pradeda smuiko studijas pas prof. V. Radovičių. Kazys Kristapavičius labai vertino profesoriaus pamokas, juo absoliučiai pasitikėjo ir laikė savo didžiuoju mokytoju. Tuomet ir atsirado jo, kaip smuiko pedagogo, poreikis analizuoti, aiškintis, sisteminti. Ilgainiui gimė jo darbo metodika- „nuoseklaus mokymo sistema“- pagal sudėtingumą, nepraleidžiant nė eilutės, visos metodinės medžiagos dėstymas nuo pradinių klasių iki pat mokyklos baigimo. Mokytojas buvo uolus savo metodikos propaguotojas, jo mokiniai per metus išmokdavo po 5-6 stambias formas, pratimus ir etiudus grieždavo iš eilės nepraleidžiant nė vieno. Ypatingą dėmesį mokytojas skyrė nustatydamas kairę ranką- taip vadinamai „vėduoklės sistemai“. Šis principas buvo naudojamas ir Maskvos smuiko mokykloje, ir Juljardi- JAV.
1952m., rekomendavus prof. V. Radovičiui, K. Kristapavičius pradeda dirbti M. K. Čiurlionio meno mokykloje, kur dėsto ne tik smuiką, bet vadovauja skudučių ansambliui!
1974 m., pakviestas tuometinio direktoriaus V. Kabelio, ateina dirbti į B. Dvariono muzikos mokyklą, kuri tampa mokytojo antraisiais namais. 1978-1987m. Lietuvos Muzikos Akademijoje dirba pedagoginės praktikos vadovu. O paklaustas, kodėl pasirinko mokyklą, juk tuo metu kūrėsi Lietuvos kamerinis orkestras – griežė ten šešerius metus ( jo bendražygiai ir kolegos S. Sondeckis, J. Urba), atsako: „ Mokykloje asmenybė turi veiklos laisvę, čia nereikia paklusti niekieno valiai. Esi pats sau dirigentas“. Tai stiprios, apsisprendusios asmenybės pozicija.
Virš 40 Kazio Kristapavičiaus pedagoginio darbo metų jo smuiko klasėje mokėsi daugiau kaip100 jaunųjų smuikininkų. 35 baigė 10 metų smuiko klasę, 20 pasirinko profesionalų kelią. Tačiau mokytojas turėjo ypatingą sąrašiuką, kurį pats ir įvardijo:
M. Šmidtas- persikėlė gyventi į Izraelį, kur ilgus metus dirbo vyriausybės patarėju meno klausimais.
A. Štrakas- Dviejų simfoninių orkestrų Tel Avive koncertmeisteris.
R. Butvila – P. Čaikovskio konkurso dalyvis, profesorius, VDU Muzikos akademijos styginių katedros vedėjas.
E. Miklaševskaja – ilgametė šv. Kristoforo kamerinio orkestro koncertmeisterė.
D. Krapikas, A. Sinkevičius, A. Prusaitytė, R. Kavaliauskas, I. Sipaitytė, V. Klovaitė.
Šiuo metu B. Dvariono DMM dirba keturios Kazio Kristapavičiaus mokinės: R. Aleksiūnienė, L. Pugačiukienė, D. Serbentienė, V. Vytienė.
Jau 15 metų B. Dvariono mokyklos smuikininkai rengia K. Kristapavičiaus etiudų konkursą, kurį palaikė ir inicijavo pats mokytojas. Šiuo metu konkursas išsiplėtė į metodinį respublikinį projektą su seminarais, atviromis pamokomis, praktikumais.
„Mes dirbame su įvairiausių gabumų mokiniais, bet niekas nedavė mums teisės jų žaloti“.
( mokytojas Kazys Kristapavičius)
